Ondatra. Žiurkės formos apie 1 kg kūno masės pilkai rudas žvėrelis. Charakteringa ilga, beveik kūno ilgio, ties pagrindu apvali, o toliau kiek vertikaliai suplota, į galą nusmailėjanti, žvynuota, retais šereliais apaugusi uodega. Užpakalinės galūnės žymiai stambesnės už priekines. Plaukų danga keičiama nuo gegužės mėn. iki rudens. Patinai ir patelės išvaizda nesiskiria.
Gyvena prie įvairių vandens telkinių. Tai upės ir nesraunūs upeliai, ežerai, tvenkiniai, pelkės ir net palyginti nedidelės kūdros. Svarbiausia sąlyga, kad žiemą vanduo neiššaltų iki dugno. Jei krantai sausi ir aukšti, rausia net iki 20 m ilgio urvus. Jei vietovė pelkėta, iš vandens augalų ir dumblo statosi iki 1,5 m skersmens ir iki 1 m aukščio trobeles, kurių vienas šlaitas būna nuožulnesnis. Tiek iš urvo, tiek iš trobelės išėjimas po vandeniu.
Vasarą minta vandens augalų lapais, ūgliais, stiebais. Rudenį, žiemą, pavasarį ėda šakniastiebius ir nemažai gyvūninio maisto: varles, vėžius, moliuskus. Paukščių jauniklius ir kiaušinius neliečia. Maistą ėda ne bet kur, o tik tam tikrose vietose – maitinimosi aikštelėse. Lūpos susieina už kandžių, todėl gali graužti po vandeniu.
Veisiasi nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Pirmos rujos pradžia priklauso nuo pavasario ankstyvumo. Nėštumas trunka apie 25 d. Paprastai pagimdo 6-8 jauniklius, bet būna iki 13. Per vasarą dvi, o kartais ir trys vados. Pirmos vados patelės jau tų pačių metų vasaros pabaigoje susilaukia jauniklių. Jaunikliai gimsta akli, beveik pliki. Auga greitai. Mėnesio amžiaus išeina iš urvų, o 1,5-2 mėn. maitinasi savarankiškai. Liepos mėn. pirmos vados jaunikliai jau būna užaugę. Į kitą vandens telkinį keliasi (migruoja) pavasarį.
Aktyvi dažniausiai rytais ir vakarais, bet ramiose vietose pasirodo ir dieną. Puikiai plaukioja ir nardo. Po vandeniu išbūna kelias minutes. Nuo vandens į sausumą toli neina. Pajutusi pavojų, neria po vandeniu ir slepiasi urve ar trobelėje. Natūralių priešų turi daug . Tai ūdros, lapės, mangutai, vilkai, audinės, šeškai, plėšrieji paukščiai. Vertinami ondatrų kialiukai. Nei žemės, nei miškų ūkiui praktiškai neturi jokios reikšmės. Kai kur, esant dideliam jų tankumui, gali padaryti žalos vandens telkinių pylimuose rausdama urvus.
Ondatras leidžiama medžioti visus metus. Jos medžiojamos tykojant ir gaudant spąstais, gaudyklėmis (leidžiama gaudyti tik tokiais spąstais ir gaudyklėmis, kurie užtikrina nesužeisto gyvūno pagavimą arba, priešingai, užtikrina staigią pagauto gyvūno žūtį ir kurie pagal jų naudojimo sąlygas garantuoja, kad nebus pagauti gyvūnai, kuriems gaudyti jie nėra skirti). Tykojant medžiojamos temstant. Laukiama netoli trobelių, urvų, mai-tnumosi aikštelių. Šauti dažniausiai tenka plaukiančią. Taikoma į galvą. Šaunama 3 mm šratą is Nušauta neskęsta. Gaudymas spąstais yra racionalesnis, nes nesugadinamas kailiukas, lat įau Medžioklės taisyklių leidžiamų naudoti spąstų, gaudyklių medžiotojai neturi.

Ondatros Lietuvoje niekada negyveno. Jų tėvynė Kanada, o į Europą pirmą kartą atvežtos 1905 m. Į Lietuvą buvo atvežtos 1954 m. iš Archangelsko srities Rusijoje ir 1956 m. iš Kazachstano. Jos greitai aklimatizavosi ir išplito. Ypač daug jų buvo aštuntojo dešimtmečio viduryje. Vėliau, dėl nežinomų priežasčių, jų skaičius sumažėjo kelis ar net keliolika kartų. Dabar ondatra Lietuvoje nėra gausi.