Fazanas. Nedidelis, naminės vištos dydžio. Kūno masė 0,8-1,2 kg. Ryškus lytinis dimorfizmas. Patinai ryškiaspalviai, labai puošnūs, žymiai ilgesnėmis nei patelių uodegomis. Jų galva ir kaklas tamsiai žaliai mėlyni su dviem plunksnų „ragučiais” virš antakių. Kitose kūno dalyse vyrauja įvairūs raudonai rudi atspalviai. Visos plunksnos žvilgančios. Skruostų oda ir oda apie akis neplunksnuota, apaugusi ryškiai raudonomis karpelėmis. Kojos neplunksnuotos, su aštriais pentinais. Patelė gerokai smulkesnė, pilkai ruda. Jos uodega žymiai trumpesnė.
Aptinkamas tik tose vietose, kur buvo įveistas, išleidžiant inkubatoriuose išperintus paaugintus fazaniukus. Jiems labiausiai tinka nedideli laukų miškeliai, durpynai, nendrynai ar krūmynai pelkių, upelių pakraščiuose, aukštaugiais žoliniais augalais apaugę dirvonai. Vasarą neretai laikosi net laukuose. Be žmogaus pagalbos mūsų klimato salygomis neišsilaiko. Žiemą būtina intensyvi globa.
Kaip ir kiti vištiniai, minta daugiausiai augaliniu maistu. Lesa daigus, sultingus lapus, įvairias sėklas. Vasarą sulesa nemažai vabzdžių, sliekų, moliuskų, varlyčių. Teigiama, kad lesa kolorado vabalus ir jų lervas. Maitinasi tik ant žemės.
Pavasarį būna tuoktuvės. Tuomet patinai vaikšto pakėlę uodegas ir ištiesę kaklus, triukšmingai plaka sparnais ir aršiai pešasi tarpusavyje. Dėtyje 8-14 žalsvai pilkų kiaušinių. Kiaušinius peri ir jaunikliais rūpinasi tik patelė.
Daug ir greitai bėgioja. Pabaidytas kyla dažniausiai staiga į viršų, o po to skrenda žemėjančia trajektorija. Nusileides ant žemės nedelsdamas nubėga ir pasislepia. Kartais tupia į medį.
Fazanams Lietuvoje žiemos per atšiaurios. Todėl žiemą būtina juos intensyviai ir pastoviai maitinti. Daug jų išgaudo įvairūs plėšrūnai: lapės, mangutai, plėšrieji paukščiai. Nelaisvę pakelia labai gerai. Todėl, norint juos išlaikyti medžioklės plotuose, būtina kasmet išleisti inkubatoriuose išperintų ir voljeruose paaugintų fazaniukų. Šį darbą nutraukus, per kelis metus fazanai išnyksta. Lietuvoje jie buvo įveisti prieš Pirmajį pasaulinį karą dvarų parkuose. Daug fazanų buvo išperinama ir išleidžiama į medžioklės plotus XX a. aštuntajame-devintajame dešimtmečiuose.
Fazanus leidžiama medžioti nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 d. Jie medžiojami grandine, sėlinant, varant. Juos butų galima medžioti ir su plėšriaisiais paukščiais (geriausiai tam tiktų vištvanagis). Fazanus, kaip ir antis, kurapkas rekomenduojama medžioti su paukštiniu šunimi. Šaunama 3,5-4,0 mm šratais. Mėsa geros kokybės.