Laukiniai karveliai
Karveliai – nedidelio ir vidutinio dydžio paukščiai. Kūno masė 150-500 g. Galva maža. Snapas plonas, ilgokas. Kojos trumpos, bet stiprios. Sparnai ilgoki, smailais galais, stiprus – geri skrajūnai. Patinai nuo patelių išvaizda skiriasi nežymiai.
Gyvena miškuose, miškeliuose, upių ir upelių šlaituose, parkuose, sodybų, kapinių želdiniuose, soduose. Maitinasi atviruose plotuose, dažniausiai dirbamuose laukuose.
Suaugę paukščiai minta įvairių augalų sėklomis, grūdais, daigais, pumpurais. Vasarą sulesa kažkiek vabzdžių ir kitų bestuburių. Maitinasi tik ant žemės. Daug geria, todėl kasdien skraido prie vandens telkinių atsigerti. Turi gurklį (gūžį). Tai stemplės išplatėjimas, kuriame subrinksta augalų sėklos prieš patekdamos į skrandį. Tik ką išsiritusius jauniklius tėvai maitina „pienu” – gurklio sekretu (iš čia kilęs terminas „paukščįų pienas”, kuris su tikru pienu nieko bendro neturi), vėliau – gurklyje išbrinkintomis ir atrytomis įvairiomis sėklomis, grūdais.
Peri miškuose, laukų želdiniuose, upių šlaitų miškeliuose, parkuose, soduose pavienėmis poromis. Medžiuose krauna atvirus lizdus ir tik viena Lietuvoje gyvenančių karvelių rūšis – uldukas – peri uoksuose. Lizdas iš sausų šakelių, labai menkas, beveik permatomas. Jaunikliams, augant tarpai tarp lizdo šakelių „užsiklijuoja” išmatomis. Deda du baltus kiaušinius. Jaunikliai paukščiukiniai. (Paukščiukinis jauniklis yra toks, kuris iš kiaušinio išsirita plikas arba beveik plikas, uždaromis akimis, t.y. silpnai išsivystęs, ir, tėvų maitinamas lizde tupi tol, kol užauga ir pradeda skraidyti). Per metus išaugina dvi-tris vadas.
Karveliai yra gana atsargus paukščiai. Daug vaikšto ir bėgioja žeme. Skraido greitai ir vikriai. Gyvena pavienėmis poromis. Bet rudeniop, kai jau būna užauga ir skraido jaunikliai, galima pamatyti nedidelius jų būrelius.
Jų kiaušinius ir jauniklius neretai sulesa varniniai paukščiai, suėda kiaunes. Suaugusius paukščius nutveria plėšrieji paukščiai. Lietuvoje jų skaitlingumas mažėja.
Lietuvoje nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 1 d. leidžiama medžioti keršulius, bet specialiai jie praktiškai nemedžiojami. Mat Lietuvoje jie yra negausus, o ir sumedžioti nėra lengva, nes gana baikštūs. Pavieniai paukščiai atsitiktinai sumedžiojami per rudeninę ančių medžioklę. Sėkmingiausia jų medžioklė galėtų būti tykojant slėptuvėje nupjautuose javų laukuose, žinant, kur jie pastoviai atskrenda lesti likusių grūdų. Privilioti prie slėptuvės reikėtų karvelių profiliais, maketais. (Vakarų šalyse gaminami labai tikroviški plastikiniai karvelių maketai). Taip šie paukščiai medžiojami Prancūzijoje ir Anglijoje, kur jų medžioklė yra labai populiari. Šaunama 3 mm šratais.
Keršulis. Pats stambiausias iš visų karvelių. Kūno masė 350-500 g. Krūtine rausva. Ryškūs skiriamieji požymiai yra po baltą dėmę abiejose kaklo pusėse, kurių jauni paukščiai neturi, ir baltas priekinis sparno kraštas, ypač gerai matomas paukščiui skrendant. Likusi kūno dalis daugiau mažiau pilka. Nėra gausus. Baikštus. Žiemoti išskrenda būriais rugsėjo-spalio mėn. Žiemoja Vakaru Europos šalyse. Pavasarį parskrenda kovo pabaigoje-balandžio pirmoje pusėje. Tuomet jie daug burkuoja. Burkavimas girdimas iš toli.
Be keršulių, Lietuvoje gyvena dar trijų rūšių karveliai: paprastasis ir pietinis purpleliai bei uldukas.
Keršulis