Briedis. Patinų kūno masė dažniausiai iki 500, patelių – iki 350 kg (didžiausias Lietuvoje sumedžiotas briedis patinas svėrė 538, patelė – 378 kg). Ilgos kojos, masyvi priekinė kūno dalis, aukštas gogas, stambi galva, didelė nukarusi viršutinė lūpa. Pasmakrėje ties kaklo pradžia yra ilgesniais plaukais apaugusi odos raukšlė – barzda. Ją turi patinai ir patelės (kiek mažesnę). Ausys ilgos ir judrios. Pagal jų padėtį galima spręsti apie gyvūno emocinę būseną. Ausys nusvirę į šonus – briedis ramus, sukioja į šalis – klausosi, priglaustos išilgai kaklo – nusiteikęs agresyviai, atsuktos atgal – išsigandęs. Be to, ramus briedis galvą laiko beveik horizontaliai. Sunerimusio, išsigandusio galva iškelta aukštyn. Suaugusio briedžio kailis tamsiai rudas (vasarą tamsesnis, žiemą šviesesnis), tik snukio galas, papilvė, kojų vidinė pusė ir galai pilki. Patelių pauodegyje yra nedidelė šviesi dėmė. Ant liemens plaukai apie 10 cm ilgio, o ant sprando, gogo – net iki 20 cm. Šeriasi balandžio-liepos mėn., t.y. vieną kartą per metus. Rudenį plaukai tik pailgėja, sutankėja.

Patinai turi ragus. Kasmet spalio-sausio (vasario) mėn. jie nukrinta. Anksčiausiai ragai nukrinta sveikiems, gerai išsivysčiusiems, vidutinio amžiaus, aktyviai rujojusiems žvėrims. Pavieniai jauni žvėrys, nusenę, sergantys ragus nešioja iki vasario mėn. Nauji ragai augti pradeda kovo pabaigoje-balandžio pradžioje. Iki liepos mėn. jie visiškai išauga, bet dar būna padengti plaukais apaugusia oda. Iki rugpjūčio pabaigos odos ant ragų nelieka. Pirmieji ragai išauga antraisiais metais. Sveiko, normaliai besivystančio briedžio iki 8 10(12) metų amžiaus kasmet išauga vis stambesni ragai. Vyresniems žvėrims ragai kasmet menkėja. Maksimali Lietuvos briedžių ragų masė siekia 15 kg. Pagal formą Lietuvoje g venan-čių briedžių ragai skirstomi į šakotus, siauramenčius ir mentiškus. Daugiausiai yra šakota – ragių. Ragą sudaro kamienas (mentiškų jis išsiplėtęs į mentę), rožė (vainikėlio formos sustorėjimas kamieno pamate) ir nuo kamieno atsišakojusios šakos. Ragų paviršius grublėtas, išraižytas vagelių (buvusių kraujagyslių, kurios maitino ragą jam augant, žymės). Dėl ligų, senatvės, sužeidimų, vidaus sekrecijos liaukų sutrikimo išauga nenormalūs ragai.

Pirmamečiai briedžiai gerokai mažesni už suaugusius, snukis santykinai trumpas. Antramečių briedžių barzda ilgoka, smaila. Trečiųjų gyvenimo metų pradžioje apatinė barzdos dalis nukrinta, todėl ji tampa trumpesnė ir buka. Tad atskirti antramečius briedžius nuo trečiamečių ir vyresnių nėra sunku. Nustatyti „trumpabarzdžių” briedžių amžių ryškių požymių nėra.

Vasarą briedžiai laikosi lapuočių medynuose, krūmynuose, pelkėtose vietose. Žiemą dažniausiai aptinkami pušynuose ir drebulynuose. Nuo pavasario iki rudens minta medžių ir krūmų lapais, žoliniais augalais, ėda žemės ūkio augalus (lubinus, kviečius, avižas, saulėgrąžas, dobilus, runkelius). Žemaūgius augalus neretai ėda priklaupę priekinėmis kojomis. Vandens augalus ėda įsibridę, iš dugno pešdami, neretai net galvą panardinę. Vandens augalus ypač mėgsta pavasarį – žolė želti pirmiausiai pradeda prie vandens. Žiemą ir ankstyvą pavasarį minta medžių ir krūmų ūgliais bei žieve. Labiausiai mėgsta pušį, drebulę, karklą. Medžių ir krūmų ūglius dažniausiai nukanda 1-2,5 m aukštyje, bet, atsistoję ant užpakalinių kojų, pasiekia net iki 3,5 m. Aukštesnių pušelių viršūnes nulaužia kaklu ir tada nuėda ūglius. Žiemos pradžioje mėgsta viržius, mėlynes, bruknes. Prie ėdžių neina ir šieno neėda.

Aktyviausiai rujoja rugsėjo mėn. Per rują girdimas nelabai garsus stenėjimą primenantis patinų balsas. Patinai ragais laužo medelius, priekinėmis kanopomis kasa žemę, voliojasi savo ir patelių šlapinimosi vietose, daug juda, būna agresyvūs. Patinas per rują netenka iki 20% masės (patelės tik iki 5%). Nėštumas trunka 7,5 – 8 mėn. Gegužės mėn. gimsta 1 – 2, labai retai 3 jaunikliai (Lietuvoje po 1 jauniklį vedžiojasi apie 75% patelių). Jie gimsta gerai išsivystę, atviromis akimis ir greitai pradeda sekioti paskui motiną. 2-3 savaičių amžiaus jau pradeda ėsti žolę. Iki 3 mėn. amžiaus būna žalos spalvos. Lytiškai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.

Jei briedžių populiacijos tankumas normalus, jie laikosi dažniausiai grupelėmis po 2-5. Aktyvūs tiek dieną, tiek naktį. Patiklūs, nebaikštūs. Pagal pėdsakus, turint patirtį, galima nustatyti briedžių amžių ir lytį. Pirmamečių, antramečių ir trečiamečių žvėrių pėdų atspaudai vidutiniškai būna atitinkamai 9×6,5,11×8,5 ir 13×11 cm. Patinų pėdos platesnės ir bukesnės, patelių – pailgesnės ir smailesnės. Žiemą žvėrių amžių bei lytį galima nustatyti ir pagal ekskrementus (išmatas). Jauniklių žiemos ekskrementai visada būna pailgos formos (23-25×10-15 mm), suaugusių patinų – rutuliški arba kiek suploti iš šonų, suaugusių patelių – ovališki. Suaugusių briedžių ekskrementų dydis 25-40 x 15-25 mm. Pagal žiemos ekskrementų (jie išsilaiko ilgai) apskaitos duomenis galima nustatyti žiemojusių briedžių kiekį, santykį pagal amžių ir lytį, koncentravimosi vietas. Išskyrus vilką, natūralių priešų briedžiai neturi.

Briedžius medžioti leidžiama pagal licencijas: patinus (tik medžiotojams selekcininkams) – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. (čia ir visur kitur datos nurodytos (skaitytinai), pateles – spalio 1 iki lapkričio 15 d. , jauniklius – nuo spalio 1 iki gruodžio 15 d. Jie medžiojami tykojant, sėlinant, varant. Draudžiama medžioti perspektyvius arba ragus numetusius patinus. Iš lygiavamzdžio šautuvo šauti leidžiama tik kulkomis, bet draudžiama šauti iš didesnio kaip 45 metrų atstumo. Iš graižtvinio šautuvo draudžiama šaudyti ištisai dengtomis kulkomis ir šoviniais, kurių kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 2500 džaulių. Šaunama į širdies plotą. Jokiu būdu, net iš graižtvinio šautuvo, negalima šauti j galvą, nepatartina šauti ir į kaklą. Iš vieno sumedžioto briedžio vidutiniškai gaunama apie 150 kg vertingos žvėrienos. Vertingiausias trofėjus – ragai. Juos būtina tinkamai paruošti ir pristatyti j medžioklės trofėjų apžiūrą (žiūr. 8.4.).

Kur briedžių yra daug, nuo pastovaus, daugkartinio ūglių kramtymo, viršūnių laužymo, žievės laupymo jauni medeliai nudžiūsta, o išlikusieji auga menkaverčiais. Briedžiai gali sunaikinti ištisus pušų jaunuolynus, ypač sodintus. Esant tokiai situacijai, vertingiausius jaunuolynus galima aptverti 3 m aukščio tvora, medelius apdoroti repelentais. Tačiau tai brangiai kainuoja. Todėl geriausia išeitis – reguliuoti žvėrių skaičių medžiokle. Tiesa dabar tokių problemų jau nėra – briedžių skaičius Lietuvoje labai sumažėjo. Daugiausiai jų buvo aštunto dešimtmečio viduryje – beveik 10 tūkst., per metus būdavo sumedžiojama iki 3,5 tūkst. 2001-2002 m. medžioklės sezone sumedžiota tik 504 briedžiai.