Lapė.
Lietuvoje gyvena rudoji lapė. Patinų kūno masė 5-6, patelių – 4-5 kg. Liemuo lieknas, uodega ilga. Jos galiukas visada baltas. Kailis tankus, minkštas, įvairių rusvos ar gelsvos spalvos atspalvių. Šeriasi vieną kartą per metus. Pradeda šertis kovo mėn. Prieš žiemą plaukas tik pailgėja ir sutankėja. Patinai ir patelės išvaizda nesiskiria.
Lapėms labiausiai tinka įvairaus dydžio miškeliai, krūmynai besikaitaliojantys su laukais, upių šlaitai, apaugusios paežerės. Nevengia žmogaus kaimynystės – neretai apsigyvena visai netoli gyvenviečių. Maitinasi dažniausiai anksti ryte ir vėlai vakare, bet jei yra alkana – visą naktį. Sningant ar lyjant, o taip pat ramiose vietose neretai maitinasi ir dieną. Maistas – smulkūs ir, rečiau, vidutinio dydžio įvairūs žinduoliai ir paukščiai. Tame tarpe ir naminiai paukščiai. Apie pusę maisto raciono sudaro peliniai graužikai. Vienu kartu suėda kelis ar net keliolika pelinių graužikų. Gaudo kiškučius ir suaugusius kiškius (dažniausiai sužeistus), mažus stirniukus. Dažnai, ypač pavasarį, ėda vabzdžius. Nevengia, ypač žiemą, dvėsenos. Rudenį truputį pasmaguriauja uogomis, obuoliais.
Rujoja vasario mėn. Tuomet girdimas lapės lojimas. Nėštumas trunka beveik du mėn. Jauniklius gimdo urvuose. Vadoje 3-8 lapiukai. Jie gimsta silpni, akli, uždaromis ausimis, be dantų. Auga greitai ir po 3-4 savaičių jau pradeda išlysti iš urvo. Lapiukai labai panašūs į vilkiukus. Pažinti juos galima pagal uodegą: lapiuko uodega apie pusės kūno ilgio (vilkiuko ne ilgesnė kaip 1/3 kūno ilgio), o galiukas baltas (vilkiuko – juodas). Subręsta 1 metų amžiaus.
Gyvena pavieniui. Per darganas, šalčius, o taip pat persekiojamos, sužeistos slepiasi urvuose. Urvus rausia pačios upelių, melioracijos kanalų, kalvų šlaituose, o taip pat lygiose, sausose vietose miškeliuose ar krūmynuose. Žemė prieš landą paskleidžiama vėduoklės forma. Urvo landa dažniausiai taisyklingo apskritimo formos. Kartais užima apleistus barsukų urvus arba negyvenamą jų dalį. Prie urvų visada būna plunksnų, kaulų, kitų maisto liekanų, išmatų. Gerai uodžia ir girdi, gerai mato tik judančius objektus (pakanka visiškai mažo judesio). Labai greita reakcija. Pėdsakai primena nedidelio šuns, pėda pailgesnė (skiriama taip pat, kaip vilko ir didelio šuns).
Medžioti leidžiama visus metus. Medžiojamos varant (šis medžioklės būdas leidžiamas nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.), tykojant, sėlinant, su vėliavėlėmis, su šunimis, gaudant spąstais, gaudyklėmis (leidžiama gaudyti tik tokiais spąstais ir gaudyklėmis, kurie užtikrina nesužeisto gyvūno pagavimą arba, priešingai, užtikrina staigią pagauto gyvūno žūtį ir kurie pagal jų naudojimo sąlygas garantuoja, kad nebus pagauti gyvūnai, kuriems gaudyti jie nėra skirti). Šaunama 4,5-5 mm šratais.
Su šunimis lapės medžiojamos urvuose (su urviniais) arba laukuose (su kurtais). Į urvus įleidžiamas šuo, o medžiotojas atsistoja taip, kad galėtų pastebėti per bet kurią angą sprunkančią lapę. Iš urvo lapė išbėga dažniausiai gana greitai. Neretai iš vieno urvo išvejamos net kelios lapės. Kartais šuo lapę urve užsmaugia ir išvelka.
Sėlinant medžiojamos peliaujančios lapės. Šiuo būdu geriausia medžioti ten, kur laukai kaitaliojasi su nedideliais miškeliais, krūmokšniais. Pastebėjus lauke peliaujančią lapę, labai atsargiai prisiartinama arčiau, pasislepiama už kokios nors priedangos ir pamėgdžiojamas pelės cypimas ar sužeisto kiškio riksmas. Lapė, išgirdusi šį garsą, iš karto sureaguoja ir pradeda artintis. Taip medžiojant, būtina atsižvelgti į vėjo kryptį. Šauti reikia pasiruošti iš anksto. Mat lapės uoslė, klausa ir regėjimas puikūs. Ji kaip mat pastebi bet kokį, net patį menkiausią judesį. Tuomet žaibiškai apsisuka ir skuodžia šalin.
Su vėliavėlėmis medžiojamos taip pat kaip vilkai (šiuo būdu lapių Lietuvoje praktiškai nieks nemedžioja).
Lapės kailis gražus ir pakankamai patvarus. Trofėjus yra ir kaukolė.
Jei lapių yra daug, jos išgaudo nemažai kiškučių, stirniukų, kurapkų, fazanų. Neretai apsilankydamos pamiškių sodybose nugvelbia bet kokį naminį paukštį. Jos neretai serga pasiutlige, niežais, trichinelioze ir yra šių ligų sukėlėjų platintojos. Todėl lapių skaičių būtina reguliuoti. Nežiūrint to, kad lapių sumedžiojama nemažai (2001-2002 m. medžioklės sezone Lietuvoje buvo sumedžiota 13 tūkst. lapių), jų yra aiškiai per daug.